Gaivius lašus ištroškus žemė geria…
Ir švelniame lietučio šnaresy
Leisk pasakyti tau ką nors gera gera,
Kad tu suprastumei, kas man esi.

Aš daug turiu puikių draugų ir draugių,
Daug darbo įdomaus, daug reikalų,
O vis dėlto tavęs nekantriai laukiu,
O visgi ne mažiau tave myliu.

Seniai čia besilankyta.Per laiką laikelį iškėliau sau keleta tikslų: ryšium su tuo, kad esu nebe blondinė tai galvoju pradėt taupyt pinigus, visai apyrimčiai;DIr ryšium su tuo, kad jau kaip sakant  ir nebesimokau tai iki rugsėjo be atilsio dirbti.Gal net reikėtų įsidarbinti pilnu etatu?

Bėda bėdele.Viską užgožia kasdieniai rūpesčiai.Pastovūs jie, pikta būnu su  zuik ir visus aplink varinėju, bet tsakant nėra nieko blogo, ko nesuvalgytų studentas:atšyla oras, smegenas gaus saulės ir viskas bus geriau.Kolkas nieko neskaitau, nieko neklausau,vegetuoju ir tiek.Artimiausiuose mano planuose intensyvus darbas,teatro lankymas, įdomios knygos pasirinkimas(kurią jau renkuosi gerą pusmetį, whatewa..)

Tai škias, sudievu mano  mielas dienorašti kokiem vėl dviem mėnesiamsm, kol susitaupysiu ant nuosavo kompo;D

Mano žodžiai buvo melas, kuriame kenčiu, kurį žudau.

Ir taip ilgai many gyveno net savo tiesą pamiršau.

Iš aukso taurių vyną gėriau, nors sapnavau molines

Svajojau atsiverti gėriui,bet pamiršau svajones.

Ir vėl nakties tyla iš gęstančio dangaus.

Kur jo pradžia ir pabaiga?Ieškojime žmogaus.

Ir vėl klajosiu per sapnus.Gal mirsiu šimtąkart.

Lėtai į kūną bels lietus išėjęs išsiverkt.

Žinau ateis diena, kai šitie žodžiai eis jėga,

kuri suvienis mus visus,žinau, ne šiandien, tai rytoj

mes krisim nelygioj kovoj  už save ir už kitus.

Kiekvienas žodis bus tiesa, kaip žingsnis į save,

Ramybę neš tavo ranka,išgelbėjus mane.

Ir vėl pamiršęs kuo esu,sulaužytus sparnus

laikysiu iš visų jėgų.

Ne už save.Už mus. 

2008.01.19.22:00

Atveriu naują lapą pilną meilės ir prisirišimo, be maišto be melo, be pykčio,isterijos protrūkiu, ivertinusi tai, kas amžina, pamiršus tuos, kurie naudojasi ir susižavėjimą laikinom blizgančiom  pramogom, pigiais žodžiais paremtus jausmus,kurie neegzistuoja aš atsistoju prieš tave, prieš tai, ką tu man jauti,tikiu tavim ir laukiu tavo teismo.Laukiu, kol pasimsi mane už rankos ir priversi mane pamiršti viską, kas man praeity trukdė būti laimingai, dėl ko abejojau.

Amžinai.

Tu man sakai – naktis tau sesuo

Gęsta šviesa , gėlas vanduo.

Kodai bus nulaužti -satelitai praneš.

Nesvarbu kur esi – mano hakeriai ras.

Marso kanjonai – tu taip arti.

Kelių milijonai- tavo visi…

Ačiū tau, kad darai mane laiminga;*

Now nothing can change what you mean to me

There is a lot that I can say …. ;*

Vieną skolą tai jau turiu.Belieka neišlaikyti dar dviejų egzaminų ir Plekavičiūtė skrenda iš univero.Nieko reputacija sakyčiau.Čia ta Plekavičiūtė, kuri visada žino išeitį, ta Plekavičiūtė, kuri dabar didžiuliam nerime, nes bijo apvilti tėvus.That’s right.Vienintelis dalykas dėl ko aš dar stengiuosi tuos egzaminus išlaikyti yra tėvai, nes jie kiša paskutinius savo pinigus į mano ‘mokslą’.Absurdiškai skamba, kai leidi sau visą savaitę miegoti, ritinėtis lovoje ir nieko daugiau neveikti. ‘mokslas’….Aš arba galiu susiimti ir mokytis visą savaitę kiaurą parą, arba galiu viską mesti čia ir dabar ir pradėti dirbti pilnu etatu,meluoti savo tėvams, jog ‘mokslai sekasi gerai, visi mane myli ir aš visada randu išeitį iš netikėtai susikosčiusios situacijos’.Tada tėveliai mane toliau rems iš paskutinių pinigėlių, o aš imsiu nuleidusi akis pinigus, nes jau ir taip kyla itarimas ‘kaip Plekavičiūtė gali išgyventi už 300lt per dvi savaites’

Et…

Hold on dear life…

Šaunuolė Eglutė,išties.Labai pagirtinas pavyvyzdingos studentės pavyzdys.

Visas šitas mėšlas man tik dar kartą įrodė, kad Plekavičiūtė per daug įsisvajoja ir visą gyvenimą galvoja, jog niekas iš jos nesityčioja ir visi ją gerbia, NES Plekavičiūtė tai visus gerbia, su visais gražiai elgiasi ir bando atsidurti to žmogaus vietoje.

Well, life’s cruel.

Ok.ačiū, kad atvėrėte akis, jei jūs su manimi taip, tai kodėl aš ble negaliu užtildyti savo sažinės ir veidmainiauti?Mano  kantrybė ir pasitikėjimas toli gražu ne geležiniai ir jų abiejų jau beveik ir nebeliko.

Taip , kad Plekavičiūte, gal užtenka verkšlenti ir rūpintis kitų gerove, laikas pasirūpinti savim ir būti kaip visi normalūs žmonės – egoistė ir veidmainė.Niekas daugiau nedrįs manęs išnaudoti.

Atsitraukiu ir į gyvenimą žiūriu iš naujo.

All the times that i felt like this won’t end.

It’s for u, and i taste

What i could never hate

It was from you

All the times that i’ve cried

My intentions were full of pride

And I waste

More time than anyone… 

. 

Ar išsaugosi mano meilę lyg tie medžiai vasario šerkšną

Ar mokėsi kaip jie pražydėti gegužio žiedais baltais?

Aš išbėgsiu basa į ugnim liepsnojantį gruodą

Savimi pamatuoti tikro jausmo vertės.

Aš atgręžusi veidą  į vėjus išsipildimo švento lauksiu

Gal per gruodą mano laimė skaudi ateis.

Ar išsaugosi mano meilę kaip tie medžiai vasario šerkšną

Ar išdrįsi ją palytėti kai žvaigždės nuo šalčio virpės?

Mes kartu dabar arba daugiau niekada.Šitas bandymas yra pats paskutiniausias…

Šauniai jaučiuosi.Išties.Šiandien ant manęs užstūmė turbūt visaip kaip tik galėjo.

‘Tavo negražūs plaukai, nevažiuok tik tokia į užsienį tavo stilius šiaulietiškas, dar didesnių akinių nesugebėjai išsirinkti?Egle, tu niekam tikusi, nesugebi net užimti žmonių.Niekada negalvojau , kad tu tokia skysta, man net gėda žmonėm pasakyt.’

Tai pareikškite visi savo nuomonę.Prašom.Liberali vyriausybė, tėkškit kokia aš netekša.

Ar bent kas nors mane palaiko?Aš visiems ble bloga.Ok tai gal tiesiog palikite mane vieną?Aš jau kaip nors su savo šūdinais plaukais , chujova išvaizda ir skystu charakteriu išgyvensiu.

Faina.Ačiu jums, miela šeima, stengsiuosi pas jus daugiau nebegrįžti bent jau kokius 3 mėnesius.Jūs mane tikrai šauniai įvertinate.

BBD ble.

Pasauli sustok ir juokis, o man px.Viskas px ir visi px.

LEAVE

ME

ALONE.

Ble kai pagalvoji tai liūdesėlis.Taip noriu atsikratyti praeities, nu bet neišeina.Bet esmė tame, kad ne tik man neišeina.Neramumas man.Nieko nuo nulio neišeina, šiandien privalau mest rūkyt,nes vaistukai, bet neišeina, o gal net tiksliau, gal net nenoriu, kad išeitų..

Mokausi mintinai valgiaraštį, kai pagalvoji, ar žmonės patys negali paskaityti, kas parašyta, po salotų ar picų pavadinimais?Ne ble, kiekviena komponentą reikia žinot.Nei susitvarkiau sveikatos, nei nusifotografinau.Nugi labai pavyzdinga Eglutė darbuotoja.Gal neišmes.

Šnd va taip netyčiukais paspaudžiau ant David Gueatta – love is gone nu ir ka tu sau mąstai?Ir į atmintį trenkė tokie žmonės kaip Mantukas, Marukas, Monika,Aušrinė,Deimantėlis, Gedis..To pasekoje kažkaip susimąstai žmogus, kaip tau reikia taikytis prie aplinkinių, ir kaip pats keitiesi.Buvo rami Eglutė iki Vasario, tada dalyvavo kas vakarą iki Rugpjūčio.Tada vėl Eglutė  beveik rami…

Nelabai susisteminu šiandien minčių,bet esmė yra tame, kad nelabai suprantu, kuris mano gyvenimas yra tikresnis, o kuris apsimestinis:Drabas, mokslas ir ramuma  ar nuolatinis dalyvavimas, keista yra tai, kad anksčiau tai niekada tuo neabejojau.